Pagrindinis pelno mokesčio lengvatos tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams ir galimybę Lietuvos įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiama galimybė Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30% filmo gamybos biudžeto Lietuvoje sumos.Lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. Lengvata filmų gamybai yra finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos verslas bet kuriuo atveju išleistų mokesčiams, skiria kino gamintojams, o mainais gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant tiesioginę paramą, ji tarnauja kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje.Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą.
Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma. Mūsų šalyje įgyvendinami šalies ir užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.
Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. 2014-2018 metais ši dalis sudarė 20 procentų
